Vienodai atrodančios kojinės tame pačiame skyriuje gali spausti visiškai skirtinga jėga — nuo lengvo palaikymo iki gydomojo lygio, kurį parenka specialistas. Skirtumas nurodytas milimetrais gyvsidabrio stulpelio ir dažnai užrašytas smulkiu šriftu ant pakuotės krašto. Būtent dėl to du žmonės, nusipirkę „tokias pačias” kojines, gali gauti visiškai skirtingą rezultatą.
Kaip jos veikia
Principas mechaninis. Spaudimas didžiausias ties čiurna ir palaipsniui mažėja kylant aukštyn.
Toks pasiskirstymas padeda venoms varyti kraują link širdies ir mažina jo sąstovį kojose. Kartu mažėja audinių patinimas, nes skysčiui sunkiau kauptis tarpuląsteliniame tarpe.
Svarbu suprasti, ko jos nedaro. Kompresija nepašalina venų ligos priežasties ir neatstato pažeistų vožtuvų — ji valdo simptomus ir gali stabdyti būklės progresavimą, kol gydymo taktiką nustato gydytojas.
Klasės, kurias verta žinoti
Pagal europinį standartą skiriamos kelios kompresijos klasės.
Profilaktinis lygis — švelniausias. Jis skirtas prevencijai: ilgoms kelionėms, stovimam darbui, nėštumui, sportui.
Pirma gydomoji klasė paprastai taikoma esant pradiniams venų nepakankamumo požymiams ir lengvam patinimui.
Antra klasė — jau reikšmingesnis spaudimas, skiriamas esant ryškesnėms varikozėms, po kai kurių procedūrų ar esant patinimams, kurie nepraeina per naktį.
Trečia ir aukštesnės klasės naudojamos sudėtingesniais atvejais, dažniausiai gydytojo priežiūroje.
Riba tarp profilaktikos ir gydymo yra esminė. Pirmąjį lygį daugelis pasirenka patys, o nuo gydomųjų klasių prasideda sritis, kur reikalingas įvertinimas.
Kada kompresija netinka arba gali pakenkti
Šią dalį verta perskaityti atidžiai, nes ji dažniausiai praleidžiama.
Kompresija nerekomenduojama arba taikoma tik gydytojo sprendimu esant reikšmingam periferinių arterijų nepakankamumui. Jeigu kraujas į koją ir taip patenka sunkiai, papildomas spaudimas padėtį blogina.
Ji netinka esant dekompensuotam širdies nepakankamumui, ūminei kojos infekcijai ar odos uždegimui, taip pat ūminės giliųjų venų trombozės įtarimo atveju, kol būklė neįvertinta.
Atsargumo reikia ir esant cukriniam diabetui su sumažėjusiu jutimu, nes žmogus gali nepajusti, kad kojinė spaudžia per stipriai ar pažeidžia odą.
Praktinė taisyklė paprasta: jeigu užsimovus atsiranda tirpimas, stiprus skausmas, pirštų blyškumas ar mėlynumas, kojinę reikia nusimauti ir pasitarti su specialistu.
Kodėl dydis svarbesnis už klasę
Netinkamo dydžio gaminys neveikia taip, kaip numatyta, net jeigu klasė parinkta teisingai.
Per didelis nesudaro reikiamo spaudimo. Per mažas susisuka į raištelį ties keliu ar čiurna ir sukuria taškinį suspaudimą — tai jau rizika, o ne pagalba.
Matuojama ryte, kai patinimas mažiausias. Reikalingi keli apimčių matmenys — ties čiurna, blauzda, o ilgesniems modeliams ir ties šlaunimi — bei kojos ilgis.
Kai apimtys netelpa į standartinę lentelę arba kojų forma netipinė, gaminami individualūs modeliai. Tokį matavimą atlieka ortopedijos centras Vilniuje, kur specialistas įvertina ne tik dydį, bet ir tai, ar pasirinkta klasė apskritai tinka konkrečiam žmogui.
Dalis gaminių Lietuvoje priskiriami kompensuojamiems, todėl prieš perkant verta pasidomėti, ar konkrečiu atveju taikomas valstybės kompensavimas.
Kaip nešioti, kad būtų nauda
Mauti reikia ryte, dar neatsikėlus arba iš karto atsikėlus, kol kojos nespėjo patinti.
Nešioti dieną, nusimauti nakčiai, jeigu gydytojas nenurodė kitaip.
Skalbti reguliariai. Elastinės gijos nusidėvi, ir po maždaug pusmečio kasdienio nešiojimo gaminys palaipsniui praranda numatytą spaudimą.
Sausai odai naudoti kremą vakare, ne prieš maunantis. Riebus sluoksnis ryte apsunkina užmovimą ir greičiau gadina medžiagą.
Ir naudoti pagalbinę priemonę, jeigu maunasi sunkiai. Speciali rėmelio formos priemonė ar pirštinės su neslystančiu paviršiumi išsprendžia problemą, dėl kurios daugelis tiesiog nustoja nešioti.
Kodėl dalis žmonių jas meta po savaitės
Priežastys beveik visada trys, ir visos sprendžiamos.
Pirma — per didelė klasė iš karto. Pradėjus nuo stipraus spaudimo, kojinė atrodo nepakeliama, nors tinkamas lygis būtų buvęs žemesnis.
Antra — sunkus užmovimas. Tai techninė problema, kurią išsprendžia pagalbinė priemonė ir teisinga technika: kojinė suverčiama iki kulno, užmaunama ant pėdos ir tik tada ritinama aukštyn, netempiant už krašto.
Trečia — nepatogi medžiaga vasarą. Šiuolaikiniai modeliai skiriasi audiniu ir storiu, todėl vietoj atsisakymo dažnai užtenka pakeisti gaminį.
Jeigu nepatogumas išlieka ir pakeitus dydį, verta grįžti pas specialistą — tai gali reikšti, kad netinka pati klasė.
Kam tai aktualu, net jeigu venų problemų nėra
Stovimas ar sėdimas darbas visą dieną. Kojų raumenų pompa veikia judant, o ilgas stovėjimas ją išjungia.
Ilgos kelionės lėktuvu ar automobiliu. Nejudrumas kelias valandas yra atskiras rizikos veiksnys.
Nėštumas, ypač antroje pusėje, kai spaudimas dubens venoms didėja.
Ir sportas, kur dalis bėgikų naudoja kompresiją atsistatymui, nors mokslinių duomenų apie poveikį rezultatams kol kas nedaug.
Trumpai apie tai, kas svarbiausia
Kompresinės kojinės yra medicinos priemonė, o ne aksesuaras. Jų klasė, dydis ir tinkamumas priklauso nuo konkretaus žmogaus būklės.
Prevenciniam lygiui dažniausiai užtenka teisingai išmatuoti kojas. Gydomosioms klasėms reikia specialisto įvertinimo, o esant kraujotakos, širdies ar diabeto problemoms — būtinai.
Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.