Šepetėlis nuvalo maždaug tris penktadalius danties paviršiaus. Likusi dalis — tarpai tarp dantų, kur šeriai fiziškai nepatenka. Būtent ten prasideda didžioji dalis tarpdančių karieso ir dantenų uždegimo atvejų, ir būtent ta dalis kasdienėje rutinoje praleidžiama dažniausiai.
Trys priemonės ir kam kuri tinka
Dantų siūlas. Tinka ten, kur tarpai siauri ir dantys glaudžiai susilietę. Naudojamas ne pjaunant, o švelniai apglėbiant kiekvieną danties šoną ir judinant aukštyn žemyn.
Tarpdančių šepetėliai. Efektyvesni ten, kur tarpai platesni — dažnai tarp krūminių dantų, po dantenų atsitraukimo ar prie protezų. Svarbiausia parinkti tinkamą dydį: per didelis traumuoja dantenas, per mažas nieko nenuvalo.
Vandens srovės prietaisai. Naudingi nešiojantiems breketus, tiltus ar implantus, tačiau jie neatstoja mechaninio valymo — apnašų plėvelė vandeniu nenusiplauna visiškai.
Praktinis principas paprastas: valyti tarpdančius reikia kartą per dieną, geriausia vakare, ir prieš valant dantis šepetėliu.
Šepetėlis: kur klystama dažniausiai
Per kietas. Kietas šepetėlis nevalo geriau — jis nudėvi danties kaklelį ir traumuoja dantenas, kurios ilgainiui atsitraukia. Minkštas yra ne kompromisas, o rekomendacija.
Per stiprus spaudimas. Apnašos nuo paviršiaus nusivalo be jėgos. Jeigu šeriai išsiskėtę anksčiau nei po trijų mėnesių, spaudžiama per stipriai.
Neteisinga kryptis. Horizontalūs judesiai pjauna dantenų kraštą. Naudojami smulkūs sukamieji judesiai, šepetėlį laikant maždaug keturiasdešimt penkių laipsnių kampu į dantenos kraštą.
Per trumpai. Du kartus per dieną po dvi minutes yra minimumas, ir daugumai žmonių tos dvi minutės pasirodo netikėtai ilgos.
Ir per retas keitimas. Šepetėlį verta keisti maždaug kas tris ar keturis mėnesius, taip pat po persirgtos infekcijos.
Ko nedaryti iš karto po valgio
Šitą detalę žino nedaugelis, o ji svarbi.
Po rūgštaus maisto ar gėrimų — citrusinių vaisių, sulčių, gazuotų gėrimų, vyno — emalis laikinai suminkštėja. Iškart šveičiant šepetėliu jis nusidėvi greičiau.
Todėl po tokio maisto verta palaukti maždaug pusvalandį, o iš karto tiesiog praskalauti burną vandeniu.
Pasta ir skalavimo skysčiai
Fluoras yra pagrindinis veiksnys, mažinantis karieso riziką, todėl kasdienė pasta turėtų būti fluoriduota.
Vaikams kiekis priklauso nuo amžiaus: mažiausiems užtenka riešuto branduolio dydžio kiekio, o iki maždaug šešerių metų valymą prižiūri suaugęs, kad pasta būtų išspjaunama, o ne nuryjama.
Balinančios pastos daugeliu atvejų tik šalina paviršines dėmes, o ne keičia danties spalvą. Kai kurios jų abrazyvinės, todėl kasdien ilgą laiką jų naudoti nederėtų.
Skalavimo skysčiai su chlorheksidinu skiriami trumpais kursais ir dažniausiai specialisto nurodymu — ilgai naudojami jie dažo dantis ir keičia skonio pojūtį. Kasdieniam naudojimui tinka švelnesnės sudėtys, o skalavimas apskritai yra papildymas, ne pakaitalas mechaniniam valymui.
Atskiri atvejai
Breketai. Apnašos kaupiasi aplink kiekvieną elementą, todėl reikia ir specialaus šepetėlio, ir tarpdančių priemonių. Higienos vizitai šiuo laikotarpiu paprastai reikalingi dažniau.
Implantai ir tiltai. Aplink juos audinys jautrus apnašoms, o valymo technika skiriasi nuo įprastos, todėl jos verta paprašyti atskirai.
Nėštumas. Hormoniniai pokyčiai didina dantenų jautrumą ir karieso riziką. Profesionali higiena šiuo laikotarpiu laikoma saugia, o patogiausias metas — antrasis arba trečiasis trimestras.
Vaikai. Dantis pradedama valyti nuo pirmojo dantuko. Iki mokyklinio amžiaus vaikas techniškai dar nesugeba nuvalyti kokybiškai, todėl suaugusiojo pagalba reikalinga ilgiau, nei įprasta manyti.
Burnos sausumas. Dažnas šalutinis kai kurių vaistų poveikis. Seilės natūraliai apsaugo dantis, todėl sumažėjus jų kiekiui rizika auga, ir apie tai verta pasakyti specialistui.
Liežuvis ir kvapas
Dalis nemalonaus kvapo priežasčių yra ne ant dantų, o ant liežuvio nugarėlės, kur kaupiasi apnašos.
Ją valyti galima šepetėlio nugarėle arba atskiru grandikliu, švelniai, judesiu nuo galo į priekį. Spausti nereikia — tikslas nuvalyti apnašą, ne sudirginti gleivinę.
Antra dažna priežastis — burnos sausumas. Seilės natūraliai plauna bakterijas, todėl jų trūkstant kvapas stiprėja, ypač rytais.
Ir trečia — tarpdančiai. Jeigu kvapas išlieka nepaisant tvarkingo valymo, dažniausiai kažkur lieka nevaloma vieta arba jau yra uždegimas, kurį reikia įvertinti.
Kodėl vien namų priežiūros neužtenka
Net ir tvarkinga kasdienė rutina nepašalina to, kas jau sukietėjo, o akmuo formuojasi ir tiems, kas valo dantis taisyklingai.
Todėl temą plačiau nagrinėja ir pačių klinikų skiltys — pavyzdžiui, Burnos higiena Klaipėda tipo paslaugų aprašymuose nurodoma, kad procedūra apima ne tik matomų paviršių valymą, bet ir sritis po dantenos kraštu, kurių namuose pasiekti neįmanoma.
Bendras dažnis daugumai žmonių — maždaug kas šešis mėnesius. Nešiojantiems breketus, rūkantiems ar sergantiems diabetu dažniau.
Trumpa santrauka
Dantų valymas šepetėliu yra pusė darbo. Antroji pusė vyksta tarpdančiuose, ir būtent ji lemia, kaip dantenos atrodys po dešimties metų.
Priemonės čia svarbesnės už laiką: trisdešimt sekundžių su tinkamo dydžio tarpdančių šepetėliu duoda daugiau nei papildomos dvi minutės šveitimo tose pačiose vietose.
Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia specialisto konsultacijos. Dėl individualiai tinkamų priemonių pasitarkite su odontologu ar burnos higienistu.