Vandens pypkė, dar vadinama šiša ar nargile, daugelyje šalių aptariama kaip kultūrinis reiškinys, bet mokslininkams ji įdomi visai kitu aspektu: kaip dūmų šaltinis ir visuomenės sveikatos tema. Apie ją sklando daug nuomonių, o dalis jų remiasi nesusipratimais. Šiame straipsnyje nerekomenduojame ir nesmerkiame, o tiesiog peržiūrime dažniausius teiginius ir lyginame juos su tuo, ką skelbia sveikatos organizacijos bei recenzuojami tyrimai. Kiekvienas teiginys pateikiamas trimis dalimis: kaip jis skamba, ką rodo tyrimai ir kokios jų ribos.
Pirmiausia – žodynėlis
Terminų painiava yra viena iš nesusipratimų šaltinių. Vandens pypkė, šiša, nargilė ir kaljanas dažniausiai reiškia tą patį prietaisą, tik skirtingose šalyse jį vadina skirtingai. Rūkomas mišinys vadinamas tabaku, melase ar tiesiog „skoniu”, tačiau pagrindinis ingredientas dažniausiai yra tabakas, kuris kaitinamas su angliukais. Svarbu pabrėžti: bet koks degimo procesas, kuriame atsiranda dūmų, keliasi ir panašūs klausimai apie sveikatą.
Teiginys 1. „Vanduo išfiltruoja kenksmingas medžiagas”
Ką rodo tyrimai. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų dokumentuose pabrėžiama, kad vanduo nėra veiksmingas filtras. Dūmai, praėję pro vandenį, vis dar turi anglies monoksido, sunkiųjų metalų ir medžiagų, kurios laikomos kancerogeninėmis. Vanduo gali atvėsinti dūmus, todėl juos lengviau įkvėpti giliau, bet tai nereiškia, kad jie tampa švaresni.
Ribos. Skirtingi prietaisai, skirtingi mišiniai ir skirtinga technika duoda skirtingus rezultatus, todėl tiksliai palyginti tyrimų duomenis sunku. Tačiau bendra išvada tyrimuose pasikartoja.
Teiginys 2. „Tai saugiau nei cigaretės”
Ką rodo tyrimai. Šį įsitikinimą mokslininkai nagrinėja kaip dažną klaidingą nuostatą, ypač tarp jaunimo. Viena vertus, sesijos metu žmogus gali įkvėpti didesnį dūmų kiekį nei rūkydamas vieną cigaretę, nes sesija trunka ilgiau, o įkvėpimai gilesni. Kita vertus, tyrėjai pabrėžia, kad ilgalaikės pasekmės nagrinėjamos mažiau nei cigarečių, todėl „saugesnio” statuso mokslas nepatvirtina. PSO ir kitos organizacijos kvietimas yra vienas: nelaikyti vandens pypkės mažesniu pavojumi be įrodymų.
Ribos. Dažnai tyrimuose remiamasi savęs vertinimu: dalyviai patys nurodo, kiek ir kaip dažnai naudoja. Tokie duomenys netikslūs, o ilgalaikių stebėjimų, palyginti su cigarečių tyrimais, yra mažiau.
Teiginys 3. „Be nikotino neturi pasekmių”
Ką rodo tyrimai. Egzistuoja produktai, kurie parduodami kaip „be tabako” ar „žolelių”. Tyrimai rodo, kad ir juos kaitinant susidaro dūmai, anglies monoksidas ir kiti degimo produktai. Taigi nikotino nebuvimas nereiškia, kad dūmai nekenksmingi. Kai kuriuose tyrimuose nustatyta, kad ir tokie mišiniai gali išskirti panašius ar net didesnius anglies monoksido kiekius, nes tai priklauso nuo angliukų, o ne vien nuo mišinio.
Ribos. Mišinių sudėtis labai įvairi ir dažnai nėra aiškiai nurodyta, todėl bendros išvados turi būti atsargios.
Teiginys 4. „Nuo bendro naudojimo nieko neįvyksta”
Ką rodo tyrimai. Dalijimasis kandikliu ar žarnele siejamas su infekcinių ligų perdavimo rizika. Tai nagrinėta mokslinėse apžvalgose, kuriose atkreipiamas dėmesys į burnos gleivinės kontaktą ir sunkiai valomą įrangą. Sveikatos institucijos primena, kad higiena čia tampa atskira problema, ypač viešose vietose.
Ribos. Konkretūs rizikos dydžiai priklauso nuo aplinkybių, įskaitant valymo praktiką, ir tiksliai jų įvertinti sudėtinga.
Teiginys 5. „Pasyvūs dūmai čia neaktualūs”
Ką rodo tyrimai. Matavimai uždarose patalpose, kuriose naudojamos vandens pypkės, rodė padidėjusias smulkiųjų dalelių ir anglies monoksido koncentracijas. Dėl šios priežasties daugelyje šalių vandens pypkės įtraukiamos į rūkymo apribojimus patalpose, o vėdinimas vertinamas kaip svarbus aspektas.
Ribos. Matavimai atlikti skirtingomis sąlygomis, o patalpų dydis ir vėdinimas labai skiriasi, todėl rezultatai nėra tiesiogiai perkeliami.
Teiginys 6. „Tai tik socialinis pomėgis, nepriklausomybės nebūna”
Ką rodo tyrimai. Kadangi dažniausiai naudojamuose mišiniuose yra tabako, juose esantis nikotinas gali sukelti priklausomybę. Tyrimai, kuriuose matuojami nikotino ir jo skilimo produktų kiekiai organizme, rodo, kad reguliariai naudojantys žmonės gauna nikotino kiekį, panašų į rūkančių cigaretes. Tai viena iš priežasčių, kodėl sveikatos organizacijos šią praktiką priskiria tabako vartojimui.
Ribos. Naudojimo dažnis labai skiriasi: vieni naudoja retai, kiti reguliariai, todėl vieno atsakymo visiems nėra.
Teiginys 7. „Jaunimui tai nekenkia, nes jie dar jauni”
Ką rodo tyrimai. Paauglių ir jaunų suaugusiųjų grupėse atlikti tyrimai rodo, kad jauni žmonės dažnai laiko šį užsiėmimą mažiau pavojingu, nei jis yra. Dėl to jie pradeda anksčiau ir neįvertina pasekmių. Kvėpavimo sistema, kuri dar vystosi, yra ypač jautri dūmams.
Ribos. Tyrimai dažnai atliekami tam tikrose šalyse ar mokyklose, todėl rezultatai ne visada tinka kitoms kultūroms.
Kaip skaityti tokius tyrimus
Moksliniai straipsniai nėra „tiesos spaudiniai”, todėl verta užduoti kelis klausimus. Kiek dalyvių buvo ištirta? Ar tyrimas atliktas laboratorijoje, ar realiomis sąlygomis? Kas jį finansavo? Ar išvados pasikartoja kituose darbuose? Vienas tyrimas retai kada atsako į klausimą galutinai, bet kelios nepriklausomos apžvalgos, rodančios tą pačią kryptį, jau yra svari informacija.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į kalbą. Jei tekstas žada „visiškai saugų” ar „visiškai nekenksmingą” rezultatą, tai dažniausiai ženklas, kad tai reklama, o ne mokslas. Rimtose publikacijose vartojamos atsargios formuluotės: „siejama su”, „pastebėta”, „reikia daugiau tyrimų”.
Ko tyrimai nepasako
Moksliniai darbai retai atsako į klausimą „ar man reikia?”. Jie aprašo riziką, o sprendimas lieka žmogui. Be to, rizika nėra vienoda: skiriasi amžius, sveikatos būklė, naudojimo dažnumas. Jei turite sveikatos problemų, pavyzdžiui, kvėpavimo takų ar širdies ir kraujagyslių, geriausia pasitarti su gydytoju, o ne remtis forumų nuomonėmis.
Kitas svarbus aspektas – teisinis. Lietuvoje tabako gaminių pardavimas ir naudojimas reguliuojamas, galioja amžiaus ribos, rūkymo draudimai viešose vietose. Šie apribojimai atsirado remiantis tuo pačiu sveikatos mokslu, kurį čia aptarėme.
Santrauka
Jei reikėtų viską sutraukti į kelis sakinius, tai šie: vanduo dūmų nepaverčia nekenksmingais, „saugesnio” statuso nėra pagrindo teigti, dūmų sudėtis ir poveikis priklauso nuo įrangos bei mišinio, o patalpų oras taip pat svarbus. Likusiais klausimais tyrimai nuolat tobulinami, todėl verta sekti naujausias PSO ir nacionalinių sveikatos institucijų rekomendacijas.