Pardavėjas užtikrintai sako: „Nė vieno įbrėžimo, visas originalas.“ Automobilis blizga, tarpai tarp detalių atrodo tolygūs, spalva vienoda. Tada specialistas priglaudžia nedidelį prietaisą prie galinio sparno – ekrane šviečia 412. Pokalbis pasisuka visai kita linkme.
Dažų storio matuoklis yra vienas paprasčiausių, bet ir vienas iškalbingiausių įrankių, naudojamų vertinant naudotą automobilį. Jis neturi nuomonės, neskuba ir nesiderina prie pardavėjo nuotaikos.
Kiek dažų uždeda gamykla
Gamyklinę dangą sudaro keli sluoksniai: gruntas, spalvinis sluoksnis ir lakas. Bendras jų storis daugumoje šiuolaikinių automobilių paprastai svyruoja maždaug nuo 80 iki 160 mikronų. Kai kurie gamintojai dengia storiau, kai kurie – ploniau, todėl svarbiausia ne absoliutus skaičius, o skirtumai tarp to paties automobilio detalių.
Jeigu stogas rodo 110, durys 115, o priekinis sparnas 240, tas sparnas greičiausiai buvo perdažytas. Net jei to nesimato plika akimi.
Ką reiškia skaičiai
| Rodmuo (µm) | Tikėtina reikšmė |
| 80–160 | Dažniausiai gamyklinė danga |
| 160–250 | Galimas perdažymas arba lakavimas |
| 250–400 | Perdažyta detalė, galimas plonas glaisto sluoksnis |
| 400 ir daugiau | Labai tikėtinas glaistas ir rimtesnis remontas |
| Gerokai žemiau normos | Poliruota iki ploniausio sluoksnio arba nušveista |
Lentelė yra orientacinė. Perdažytas dangtis po akmenuko įskilimo dar nėra tragedija. Kur kas svarbiau suprasti, kodėl detalė dažyta ir ar remontas palietė konstrukcinius elementus.
Kur matuoti, kad rezultatas turėtų prasmę
Vienas matavimas ant kapoto yra tik spėjimas. Profesionali apžiūra apima kiekvieną išorinę detalę, o ant didesnių – kelis taškus: kraštuose, centre, prie briaunų. Būtent kraštuose dažniausiai lieka glaisto perėjimai.
Ne mažiau svarbios vietos, į kurias retas pardavėjas tikisi, kad bus pažiūrėta: durų angos, slenksčių vidinė pusė, bagažinės kraštai, statramsčiai, stogo kraštai prie stiklo. Jei šiose zonose rodmenys šokinėja, tikėtina, kad remontuotas ne tik paviršius. Būtent todėl sistemingas, kiekvieną detalę apimantis automobilio patikrinimas prieš pirkimą dažnai atskleidžia daugiau nei ilgiausia VIN ataskaita. PatikrintasAuto specialistai matavimų rezultatus fiksuoja kiekvienai detalei atskirai, todėl pirkėjas gauna ne bendrą įspūdį, o kėbulo „žemėlapį“.
Dar vienas niuansas – plastikinės detalės. Buferiai, kai kurie sparnai ir veidrodžių korpusai matuokliu dažnai neišmatuojami arba rodo netikslius duomenis. Čia tenka pasikliauti akimis: dažų atspalvio skirtumais, dažų nuvarvėjimais, lako „apelsino žievele“.
Kada matuoklis gali suklaidinti
Pigūs prietaisai dažnai matuoja tik plieną. Aliuminio detalės, kurių šiuolaikiniuose automobiliuose vis daugiau (kapotai, sparnai, durys, kartais visas kėbulas), tokiu matuokliu neišmatuojamos. Prietaisas turi aptikti ir juodąjį, ir spalvotąjį metalą.
Kitas spąstas – kalibravimas. Matuoklis, kurio niekas nekalibravo pusmetį, gali klysti keliomis dešimtimis mikronų. Profesionalai jį patikrina kalibravimo plokštelėmis prieš kiekvieną darbo dieną.
Trečia – interpretacija. Kai kurie gamintojai gamykloje patys pataiso dangos defektus, todėl visiškai naujas automobilis kartais turi vieną detalę su storesniu sluoksniu. Patyręs vertintojas žiūri į visumą: rodmenis, tarpus tarp detalių, varžtų būklę, sandariklių linijas, suvirinimo taškus.
Ką papildomai pasako tarpai ir varžtai
Matuoklis yra tik viena dėlionės dalis. Lygiai tiek pat iškalbingi tarpai tarp kėbulo detalių. Gamykloje jie suderinami labai tiksliai, todėl, jei tarpas tarp kapoto ir sparno vienoje pusėje yra pastebimai platesnis nei kitoje, detalė greičiausiai buvo nuimta ir montuota iš naujo.
Antras dalykas – varžtų galvutės. Sparnų, kapoto vyrių ir durų tvirtinimo varžtai gamykloje dažomi kartu su kėbulu. Nubraukti dažai, veržliarakčio žymės ar varžtai kitos spalvos rodo, kad detalė buvo atsukta. Pati savaime tai nėra problema: galbūt buvo keičiamas žibintas ar sutvarkytas durų užraktas. Tačiau, sudėjus kartu su storesniu dažų sluoksniu, vaizdas tampa aiškesnis.
Trečias – sandarikliai ir suvirinimo taškai. Gamyklinis sandariklis turi tolygią, mašininę liniją, o rankomis užteptas atrodo netvarkingai ir būna kitos tekstūros. Taškinio suvirinimo pėdsakai durų angose ar bagažinėje taip pat yra vienodi; jei jie pakeisti ištisine siūle, kėbulas buvo remontuotas.
Ką daryti su rezultatais
Perdažyta detalė nėra automatinis atsisakymo pagrindas. Ji yra argumentas: derybų, papildomų klausimų arba tolesnės apžiūros. Tačiau jei storesnis sluoksnis kartojasi visoje vienoje automobilio pusėje, o slenkstis ir statramstis taip pat „kalba“, kalbama nebe apie kosmetiką, o apie rimtą eismo įvykį.
Praktikoje verta prisiminti dar vieną taisyklę: matavimus atlikite dienos šviesoje ir švariame automobilyje. Purvas, vaškas ar storas apsauginės plėvelės sluoksnis iškraipo rodmenis, o tamsoje sunku pastebėti atspalvių skirtumus, kurie papildo skaičius. Jei pardavėjas siūlo apžiūrą vakare, po lietaus ar požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, verta paprašyti kito laiko.
Mikronai neturi nuomonės. Todėl jie tokie vertingi.